XIV amžiuje Lietuvai teko nuožmiai kariauti šiaurėje su švedais, vakaruose su kryžiuočiais, rytuose su Rusija, pietuose dėl dominavimo Rusioje su Aukso Orda – su nenugalimo didžiojo karvedžio Čingischano ainiais.
Algirdo pergalė 1363 m. prie Mėlynųjų Vandenų (pietinis Bugo intakas) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus Europos įvykių: iki tol nenugalima tobuliausią tuo metu karinę ginkluotę ir kariuomenės organizaciją turėjusi Aukso orda pirmą kartą patyrė tokį triuškinamą pralaimėjimą – galop Aukso ordos slinktis į Europą buvo sustabdyta.
Kulikovo mūšis (1380 metais), kuriam skirta daugybė tapybos darbų, eilėraščių, poemų, romanų, laukiamų rezultatų nedavė – jau po dvejų metų Ordos karvedys Tochtamyšas sudegino Maskvą, suniokojo pusę jos žemių, Aukso ordos ir Maskvos santykius sugrąžino į buvusią padėtį.
Mūšis prie Mėlynųjų Vandenų iš karto strategiškai pakeitė regiono jėgų pusiausvyrą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė nutraukė totorių viešpatavimą abiejose Dniepro pusėse, čia totoriai gavo tokį smūgį, kad nesugebėjo daugiau išsilaikyti Ukrainos žemėse. Algirdas šiame mūšyje sutriuškino trijų nomadų valdovų kariuomenes.
Žygis į pietus prieš totorius buvo labai pavojingas. Algirdas į mūšį išvedė beveik visas Didžiosios Kunigaikštystės karines pajėgas, galima sakyti, nepaliko jokių rezervų, taip pat savo, Kęstučio ir Liubarto kariuomenes.
Savo šešis pulkus didysis kunigaikštis išskleidė puslankiu – pjautuvo forma – žinodamas, jog totoriai įprastai apeina priešininką iš flangų ir atakuoja vieną iš jų. Stipriausius karius Algirdas sutelkė flanguose, ir tai neleido totoriams smogti į užnugarį.
Totoriai buvo išvyti iš žemių nuo Dunojaus iki Dono, taip pat iš Krymo. Lietuvai atiteko visos Kijevo Rusios žemės, Kijeve Algirdas į sostą pasodino savo sūnų, kuris priėmė stačiatikių tikėjimą ir simboliškai buvo pavadintas Vladimiru (pažodis vardo vertimas į lietuvių kalbą – valdyk pasaulį).
Paveikslo kompoziciją sudaro taisyklingo, ritmiško judėjimo Algirdo kariuomenės kontrastas su Ordos kariuomenės spontanišku puolimu. Norėdamas atskleisti ne vieno mūšio, o epochinių procesų svarbą, į totorių kariuomenę žvelgiu apibendrintai, kaip į Čingichano ainius, kaip sudedamąją į Čingichano epochos dalį. Štai kodėl mano paveiksle Aukso ordos kariuomenę puošia įvairių laikotarpių ir įvairios stilistikos karių apranga.
Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų pakerta totorių galybę, sustiprina vidines Aukso ordos rietenas ir veda į šlovingos Čingichano epochos saulėlydį.
Pagoniškosios civilizacijos sankirta ir pergalė prieš pasaulį siekusią užkariauti imperiją, Čingischano ainius, yra unikali. Po šio mūšio Lietuva labiausiai išplėtė savo teritoriją ir tapo didžiausia Europos valstybe.
PT
No século XIV, a Lituânia travava guerras brutais – a norte com os suecos, a oeste com os cruzados, a leste com a Rússia, e no sul, para a dominação de Rus, com a Horda de Ouro - os descendentes do grande e invencível líder militar Genghis Khan.
A vitória de Algirdas no “Blue Waters” (um afluente do rio “Southern Bug “) foi um dos acontecimentos mais importantes na Europa do século XIV. A Horda de Ouro, que tinha as melhores armas e organização militar da época, sofreu pela primeira vez uma derrota esmagadora. O avanço da Horda de Ouro na Europa fora finalmente parado.
A Batalha de Kulikovo (em 1380), que inspirou muitas pinturas, poemas e romances, não produziu os resultados esperados. Dois anos mais tarde, Tokhtamysh Khan queimou Moscovo, devastando metade das suas terras, e voltaram assim as relações entre a Horda de Ouro e aquela cidade ao seu estado anterior.
A batalha de “Blue Waters” mudou imediatamente o equilíbrio estratégico de poder na região. A vitória do Grão-Ducado da Lituânia terminou com o domínio tártaro em ambos os lados do rio Dniepre. Aqui, os tártaros receberam um duro golpe e não puderam permanecer nas terras ucranianas. Nesta batalha, Algirdas derrotou esmagadoramente os exércitos dos três Khans.
Esta campanha para o sul contra os tártaros foi muito perigosa. Algirdas levou quase todas as forças militares do Grão-Ducado para a batalha – o seu próprio exército, o de Kęstutis e também o de Liubartas. Podemos dizer que ele não deixou quaisquer reservas.
O grão-duque espalhou os seus seis regimentos num semicírculo, em forma de foice, sabendo que os tártaros habitualmente cercavam o inimigo pelos flancos, atacando um deles. Algirdas concentrou os seus soldados mais fortes nos flancos, evitando assim o golpe por trás dos tártaros.
Os tártaros foram expulsos das terras entre o Danúbio e o Don, bem como da Criméia. A Lituânia conquistou todas as terras de Rus, e em Kiev, Algirdas colocou o seu filho no trono. Este filho adotou simbolicamente a fé ortodoxa e recebeu o nome de Vladimir (literalmente, "dominar o mundo").
A composição apresentada na pintura consiste no contraste entre o movimento regular e rítmico do exército de Algirdas e a espontaneidade do ataque do exército da Horda. Fora de um desejo de revelar a importância, de não apenas uma batalha, mas de processos de época, eu trato em termos gerais o exército tártaro – como os descendentes de Genghis Khan, como parte daquela época. Por esta razão, na minha pintura, o exército da Horda de Ouro é adornado com vários estilos de roupas militares de vários períodos. A vitória de Algirdas no “Blue Waters: quebrou o poder dos tártaros, contribuiu para os conflitos internos na Horda de Ouro e levou ao ocaso a época de Genghis Khan.
Uma civilização pagã enfrentou e derrotou o império dos descendentes de Genghis Khan, que tentaram conquistar o mundo, e este foi um acontecimento único. Depois desta batalha, a Lituânia teve a sua maior expansão territorial e tornou-se no maior estado da Europa.
