6.2.11

Conferência - Aspectos Relevantes da História da Lituânia / Konferencija - Svarbūs Lietuvos istorijos aspektai

LT

Nėra sunku atspėti, kad vos nedaugelis žino apie karališkuosius Lietuvos ir Portugalijos giminystės ryšius XV a., kurie sujungė dvi karališkąsias dinastijas daugeliui amžių, kol Europą valdė Habsburgai. Keliaujant po Europą ir žvalgantis aplink plačiai atvertomis akimis netgi šiandien įmanomi atradimai ir šios akimirkos yra pačios brangiausios meno istorikui. Ant Dunojaus kranto Linzo pilyje įsikūrusiame muziejuje saugomas nuostabus aliejumi tapytas Eleonoros Portugalės (1434-1467) portretas, kuri 1452-aisiais ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Frederiko III. Lince Frederikas III (1415-1493) praleido savo paskutiniuosius metus ir mirė sulaukęs 77-erių. O Insbruko Hofkirchėje, arba Rūmų bažnyčioje, saugomas kitas įspūdingas bronzoje išlietas skulptūrinis Mazovijos Zimburgės (1394/1397-1429) portretas, kuri buvo imperatoriaus Frederiko III motina, Lietuvos princesės Aleksandros dukra iš karališkosios Gedimino dinastijos. Būtent Maksimiljanas I (1459-1519), Šventosios Romos imperatorius, užsakė geriausiems Europos meistrams išlieti bronzoje šiuos įstabius viso ūgio skulptūrinius portretus – savo močiutės Zimburgės, tėvo Frederiko III, savo dviejų žmonų Marijos Burgundės ir Marijos Bjankos Sforcos, kuri supiršo savo dukterėčią Boną Sforcą su Žygimantu Senuoju, o taip pat daugelio kitų savo įtakingos imperinės šeimos visoje Europoje asmenų bronzinius portretus, tarp kurių yra ir Maksimiliano I motinos Eleonoros Portugalės protėvis Portugalijos karalius Ferdinandas (1345-1383). Kas žino, ar tai yra pirmieji Lietuvos ir Portugalijos karališkosios giminystės liudijimai, nes ne tik šie faktai yra visiškai nauji plačiajai visuomenei.    
Tik dabar yra paskelbtas stulbinantis tyrimas, kad garsusis atradėjas Kolumbas gali būti Vladislavo II sūnus, Lenkijos karaliaus, kuris vis dėlto nežuvo garsiajame Varnos mūšyje su otomanais, o po pralaimėjimo savanoriškai pasitraukė į tremtį Madeiros saloje, kur buvo žinomas kaip Henrikas Vokietis ir čia vedė kilmingą portugalę. Kaip teigia Šiaurės Karolinos Djuko universiteto mokslininkas Manoelis Rosa, „Europos dvarai žinojo, kas jis buvo, bet saugojo šią paslaptį dėl jiems svarbių priežasčių“. Grįžtant prie Lietuvos ir Portugalijos karališkųjų giminystės ryšių mums yra svarbu, kad šis Lenkijos karalius Vladislavas II (1424-1444?) tiesiogiai priklausė karališkajai Gediminaičių dinastijai. Kadangi jis buvo pirmagimis Lenkijos karaliaus gediminaičio Jogailos sūnus. Kaip Lietuvos valdovas Jogaila 1385-aisiais vedė Vengrijos princesę Hedvigą, kuriai 1384 m. atiteko Lenkijos karūna po jos tėvo Vengrijos karaliaus Liudviko I mirties 1382 m. Bet Lietuvos Karalystei šios vestuvės reiškė esminius istorinius pokyčius. Dėl Hedvigai priklausiusios Lenkijos karūnos Jogaila ne tik sutiko apkrikštyti Lietuvą ir čia įteisinti Romos katalikybę, o jis pats prieš pat vestuves apsikrikštijęs priėmė Vladislavo vardą, bet dar svarbiau, kad jis sutiko Lietuvą ir Lenkiją sujungti kaip dvi lygiavertes monarchijas.
Taigi, Zimburgės motina Lietuvos princesė Aleksandra buvo Jogailos sesuo, jie abu priklausė karališkajai Gediminaičių dinastijai kaip Lietuvos valdovo Algirdo vaikai, kuris buvo vyresnysis Lietuvos Karaliaus Gedimino sūnus. Būtent Gediminas įsikūrė Vilniuje ir šį Naują miestą, kurio pavadinimas greičiausiai kilo iš lotyniškų žodžių Vila Nova ir romaniškų Ville Neuve, paskelbė naująja Lietuvos Karalystės sostine. Karališkuoju antspaudu žymėti laiškai visai Europai nuo 1323 m. išdidžiai skelbė, kad Gediminas, Lietuvos ir daugybės rusų Karalius, Semigalijos kunigaikštis, kviečia į Lietuvos karalystės sostinę Vilnių atvykti pirklius ir vienuolius, kuriems garantuoja religijos laisvę ir nuosavybės apsaugą.      
Keliaujant per šimtmečius ir Lietuvoje galima atrasti kitų įdomių vardų iš Portugalijos. Jose Carlos de Faria e Castro atvyko gyventi į Lietuvą po savo vestuvių 1872-aisiais, įsikūrė Raudonės pilyje ir čia mirė 1910 m. Prieš atvykdamas į Lietuvą jis priklausė Karališkųjų rūmų jauniesiems džentelmenams, buvo Kristaus karinio ordino riteris ir Lisabonos geografinės draugijos narys. Tačiau šiandien mus labiausiai gali intriguoti sutapimas, kad pats prieš atvykdamas į Lietuvą Jose Carlos de Faria e Castro ir vėliau jo vaikaitis gyveno Madeiroje, dabar jau legendinio Kolumbo tėvo, Lenkijos karaliaus ir Gediminaičių dinastijos palikuonio, Vladislavo II tremties vietoje.
Šie ir kiti visiškai nauji faktai apie Portugalijos ir Lietuvos ryšius atsiskleidžia tik pastaraisiais metais, todėl mes esame pirmieji, kurie turi galimybę sukurti įspūdingą istorinį paveikslą, sujungiantį dvi tolimas geografiniu požiūriu šalis, bet artimas vis dar slaptais šaltiniais. Portugalijos ambasados kultūros patarėjo Nuno Guimarães dėka, kuris Lietuvos kultūrinei visuomenei yra gerai pažįstamas kaip poetas ir meno renginių kuratorius, keli pastarieji metai išprovokavo daug naujų įžvalgų, kurios tiesia vaisingo Lietuvos ir Portugalijos bendradarbiavimo kelius į ateitį. Tikėkimės, kad ne tik kultūros ir istorijos baruose. Daugelis lietuvių pastaraisiais metais susipažino su išskirtine portugalų fado tradicija ir sužinojo saudade reikšmę, pamatė nuostabius kino režisieriaus Manoelio de Oliveira filmus, ne kartą klausėsi talentingojo džiazo pianisto Filipės Raposo grojimo. O dabar mes norime supažindinti Portugaliją su Lietuvos kultūra. Atskleisti senųjų lietuviškų dainų ilgesingų melodijų grožį, parodyti Lietuvos karalystės istoriją paveiksluose, atverti savo sentimentus pagoniškajai Motinos Žemės kultūrai per milžiniškas ugnies skulptūras iš šiaudų, atskleisti savo meilę gamtai šiuolaikinės grafikos darbuose. Aišku yra viena, kad jau atėjo laikas vieni kitiems ištarti Labas ir Ola! 

Dr. Rasa Gečaitė
Meno istorikė, žurnalistė


Zimburgė, Maksimiljano I močiutė  /  Zimburgis, avó de Maximiliano I
(Giedriaus Kazimierėno nuotrauka  /  foto de Giedrius Kazimierėnas)



Maksimiljanas I  /  Maximiliano I





Eleonora Portugalė  /  Leonor de Portugal
(Šventosios Romos imperatoriaus žmona  /  Sacra Imperatriz Romana)



PT

É fácil de imaginar que muitos não conhecem nada sobre a ligação real directa entre a Lituânia e Portugal, no século XV, que uniu duas dinastias por muitos séculos até aos Habsburgos governarem a Europa. Mesmo hoje, viajando pela Europa com os olhos bem abertos, é possível fazer descobertas, sendo estes os momentos mais felizes de um historiador de arte. No Museu do Castelo de Linz, junto ao rio Donau, há um maravilhoso retrato pintado a óleo de Leonor de Portugal (1434-1467), Sacra Imperatriz Romana, que se tornou consorte de Frederico III, Sacro Imperador Romano. Foi em Linz que o imperador Frederico III (1415-1493) passou os seus últimos tempos e morreu aos 77 anos de idade. Na igreja Hofkirche de Innsbruck há outro retrato impressionamte, uma escultura fundida em bronze, de Cymburgis da Mazóvia (1394/1397 - 1429), que era mãe de Frederic III e filha da Princesa Lituana Alexandra, da dinastia real de Gediminas. Foi Maximiliano I (1459-1519), Sacro Imperador Romano, que ordenou no final do século XV, princípio do século XVI, a execuçáo dessas maravilhosas esculturas de bronze: da sua avó Cymburgis, do seu pai Frederic III, também das esposas de Maximiliano I, Maria de Borgonha e Maria Bianca Sforza, e muitos outros membros da sua influente família imperial espalhada por toda a Europa, incluindo D. Fernando I de Portugal (1345-1383), antepassado de Maximiliano I, cuja mãe foi Leonor de Portugal. Provavelmente este é o primeiro documentado parentesco real entre a Lituânia e Portugal, mas não só estes factos são novos para um público mais vasto. Só muito recentemente foi publicada uma surpreendente pesquisa que apresenta Colombo como filho de Vladislav II, rei da Polónia, que sobrevivendo à batalha de Varna com os Otomanos, fugiu para o exílio na ilha da Madeira, onde era conhecido como "Henry o alemão", e onde se casou com uma nobre portuguesa. "As cortes da Europa sabiam quem ele era e mantiveram o segredo por razões próprias", disse Manoel Rosa, um investigador da Universidade de Duke, Carolina do Norte. Nas relações reais de Portugal com a Lituânia é importande a figura de Vladislav II (1424-1444), rei da Polónia, que pertencia à casa real de Gediminas da Lituânia. Ele foi o filho primogénito de Jogaila, rei da Polónia, que pertencia à casa real de Gediminas. Jogaila, como soberano real da Lituânia, casou-se em 1385 com a Princesa Hedvig da Hungria, que herdou a coroa da Polónia em 1384, depois da morte de seu pai, Luís I da Hungria, em 1382. Para o reino da Lituânia, este casamento significou uma mudança fundamental na sua História. Jogaila, em troca da mão de Hedvig, que tinha a coroa da Polónia, comprometeu-se a adoptar o cristianismo ocidental, foi baptizado antes do casamento, recebendo o nome cristão de Vladislav. No entanto, o facto mais importante foi o de ele mesmo ter decidido unir a Lituânia com a Polónia. Assim, Alexandra, Princesa da Lituânia e mãe de Cymburgis, era irmã de Jogaila, ambos pertenciamà casa real de Gediminas como filhos de Algirdas, real soberano da Lituânia, que era o filho mais velho do famoso Gediminas, rei da Lituânia. Foi Gediminas que se estaveleceu em Vilnius e fundou esta Cidade Nova como capital do Reino da Lituânia, orgulhosamente declarando a sua decisão nas suas cartas reais enviadas para toda a Europa desde 1323. Gediminas, rei da Lituânia e soberano de muitos russos, Grão-Duque da Semigãlia, convidou comerciantes e monges para virem para Vilnius, a nova Capital real, garantindo a todos, liberdade de religião e segurança da propriedade.
Viajando no tempo, encontramos outros nomes interessantes de Portugal na Lituânia. José Carlos de Faria e Castro chegou à Lituânia após o seu casamento em 1872, estabeleceu'se no famoso "Castelo Vermelho" (Raudonė) e morreu aqui em 1910. Antes de vir para a Lituânia era já fidalgo do palácio real, Cavaleiro da Ordem Militar de Cristo, membro da Sociedade de Geografia de Lisboa. Para nós lituanos, existem detalhes muito interessantes: ele e mais tarde o seu neto viveram na Madeira, o lugar de exílio real do pai de Colombo, Vladislav II, rei da Polónia, descendentes da casa real de Gediminas.
Todos estes e outros factos são muito novos nas relações entre Portugal e a Lituânia, aparecem apenas recentemente, e assim somos nós os primeiros a criar esta nova impressionante pintura histórica que une os dois países tão distantes mas com episódios ainda ocultos e por descobrir. Nos últimos anos, com a ajuda de Nuno Guimarães, assessor cultural da Embaixada de Portugal na Lituânia, personalidade bem conhecida da sociedade lituana como poeta e curador artístico, são visíveis novos sinais de uma frutífera cooperação entre a Lituânia e Portugal. Espero que não só nos domínios da Cultura e da História. Muitos lituanos, durante os últimos anos, aprenderam a tradição excepcional do fado e o significado da saudade, vimos incríveis filmes de Manoel Oliveira e ouvimos o jazz de Filipe Raposo.
Agora queremos trazer mais cultura lituana para Portugal. A saudade lituana nas melodias das antigas canções, a nossa História real representada em belas pinturas, e ainda os sentimentos da cultura pagã, da mãe natureza com o enorme fogo de esculturas contemporâneas em palha, bem como os desenhos gráficos com temas ligados à natureza. Na verdade é tempo de dizer "LABAS" e "OLÁ".

Dra. Rasa Gečaitė
Historiadora de Arte e Jornalista