LT
Meno istorijoje galima aptikti įvairių menininkų tipų: vieni, pasitelkę skandalingas akcijas, įvairias epatažo formas, žurnalistus ir neišsemiamas mass media galimybes, siekia dirbtinai suteikti savo kūrybai išorinį reikšmingumą ir aukštą socialinį statusą, kiti tyliai kuria užsisklendę savo svajų ir vizijų pasaulyje. Jie juda į priekį žingsnis po žingsnio tobulindami profesinius įgūdžius, pastabumą, tarsi įtraukdami į save kultūros universumo ir gyvenimiškos patirties išmintį,- rašo prof. Antanas Andrijauskas.
Tatjana Kazimierėnienė pati pristato savo ekspoziciją.
Galvoju, kad taip galima pasakyti ir apie mane. Esu tylos ir ramybės piešėja. Paslaptingas miškas ir jo atspindys ramiame ežero vandenyje,susipynusios pakrantės žolės, siluetai, ištirpstantys gamtoje, su ją susiliejantys... Byrantis jūros smėlis, vasaros karštis, pintos kopų tvorelės, kurios dingsta neužmatomame tolyje. Kerpės ir samanos, kurios paveiksle transformuojasi į paslaptingą salą, pilną įvairių linijų, tamsių paslaptingų dėmių,pilną spyglių, žolių...
Man įdomu paimti gamtos motyvą, tarsi visiems žinomą, jam suteikti kitą, mistinę prasmę. Pajūry pastebėjau bangų primuštus ir tarp akmenukų pasklidusius nendrių gabaliukus, kurie sudarė neįprastus ornamentus, tarsi tai būtų ne paprasčiausi gyvybės apsireiškimai,o nuostabi ir vientisa visatos harmonija. Po to gimė ištisas ,,Nendrių“ ciklas,tačiau jis vėlgi transformavosi į paukščius, mirusius paukščius, žoles...
Mano paveikslai minimalistiški, stengiuosi apvalyti juos nuo to, kas nereikalinga, tačiau pilni smulkiausių detalių, kurias piešti pats įdomumas.
PT
Na história da arte é possível encontrar vários tipos de artistas: alguns, ajudados por escândalos jornalísticos e oportunidades inesgotáveis oferecidas pelos “media”, alcançam artificialmente a sua fama e um alto estatuto social, outros criam silenciosamente fechados no mundo dos seus sonhos e visões. Estes seguem em frente passo a passo melhorando a sua qualidade profissional, a sua capacidade de observação, e trazem para dentro de si a universalidade da cultura e a sabedoria da experiência de vida, escreve o professor Antanas Andrijauskas.
Para mim isto é também verdade . Eu sou uma desenhadora da calma e da tranquilidade. Uma floresta misteriosa, e o seu reflexo na água calma do lago, erva entrelaçada junto ao mar, silhuetas que desaparecem na natureza e que se misturam com ela... Escorrendo areia do oceano, o calor de verão, as grades protectoras das dunas, que desaparecem numa distância interminável. Líquenes e musgos, que no quadro se transforma numa ilha misteriosa, cheia de linhas diferentes, de manchas escuras repleta de segredos, cheia de agulhas, de ervas...
Para mim é interessante interpretar a natureza, conhecida por todos, dar-lhe outro significado, um significado místico. À beira-mar vi pedaços de cana espalhada pelas ondas, entre as pedras, formando padrões inusuais, como se não fossem simples manifestações de vida mas uma harmonia universal com uma integridade incrível. Assim nasceu o ciclo “Caniços”, mas logo este ciclo se transformou em pássaros, em aves mortas, em ervas daninhas...
As minhas pinturas são minimalistas, tento purificá-las, retirar-lhes o que não é necessário, mas são cheias de detalhes pequeníssimos, que são a parte mais interessante de pintar.
