6.2.11

Gediminas Piekuras


LT

Skulptorius, piešėjas, parodų kuratorius, konkursų vertinimo ekspertas, dailės pedagogas  Gediminas Piekuras yra įvairiapusiškas bei universalus menininkas. Jis grįžta prie praeities meno, didelį dėmesį skirdamas natūros studijoms, kūriniai atspindi modernias klasikos variacijas ir mūsų krašto gamtos inspiracijas.

Studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje, Gediminas Piekuras perėmė įvairius stilius – nuo prancūzų plastikos ir mesopotamiškų reljefų iki liaudies meno tradicijų.

Kurdamas skulptūras iš įvairių medžiagų – medžio, metalo, akmens, net ledo ar ugnies – menininkas savitai transformuoja klasikinės kultūros ir Lietuvos gamots inspiruotus motyvus. Daugelyje kūrinių autorius didelį dėmesį skiria žmogaus anatomijai, tiksliam tobulo kūno modeliavimui („Priesaika“, „Laiškas“ – abu 2002). Plaštaka, pėda, torso detalės autoriaus skulptūrose – tai lyg portretuojamojo charakterio blyksniai, jungiantys graikiškosios plastikos tikroviškumą ir idealizaciją.

Vienas pasikartojančių motyvų skulptoriaus kūryboje – draperijos; gludinto paviršiaus medžio ar marmuro, jos primena tekančio vandens bangavimą.

Byrančios, nykstančios materijos, trapumo pojūtį Gedimino Piekuro skulptūrose pabrėžia jų ažūras. Tai suteikia lengvumo, grakštumo, net elegancijos, nesvarbu, ar būtų medžio („Kampas“, 2007), ar nerūdijančio plieno kūrinys („Banga“, 2008, Vilniaus verslo uostas).

1997m. menininkui suteikta valstybinė stipendija jauniems menininkams, 
2008m. individuali valstybinė stipendija. 2010m. apdovanotas Lietuvos dailininku sąjungos premija ir auksiniu ženkliuku.


Laikinumo idėją įkūnija ir Gedimino Piekuro skulptūros iš ledo bei ugnies. Ypač intriguojančios yra menininko ugnies skulptūros, kuriamos kasmet rudenį per Vilniaus „Sostinės dienas“ („Saulė“, 2002, „Valdovai“, 2005, „Obuolys“, 2006). Didelio mastelio konstrukcijos liudija apie autoriaus erdvės pojūtį, technikos ir šviesos efektų išmanymą, turint omenyje, kad rištų šiaudų formas ugnis pasiglemžia laipsniškai ir nenuspėjamai.


PT

O escultor,  pintor, curador de exposições,  júri de concursos, pedagogo de arte,  Gediminas Piekuras é um artista universal e versátil.  Ele dedica-se à arte antiga,  dando particular ênfase ao estudo da natureza, as suas obras refletem as variações modernas do classicismo e as aspirações naturais da Lituânia.

Durante os estudos na Academia de Arte de Vilnius, Gediminas Piekuras absorveu uma vasta variedade de estilos – desde a plasticidade francesa e os relevos de Mesopotâmia, às tradições da arte folclórica lituana.

Ele cria as suas esculturas com materiais diversos como madeira,  metal,  pedra, fogo ou gelo.  O artista, à sua maneira, executa os seus trabalhos inspirados na cultura clássica e  na natureza lituana.  Em muitas das suas obras Gediminas Piekuras enfoca a anatomia humana,  a modelagem exata do corpo perfeito. A mão, o pé,  os detalhes do torso nas esculturas do autor,  são como flashes do retrato que combina realismo plástico grego e idealização.

Um dos motivos recorrentes nas obras do escultor - superfície polida como a da madeira ou mármore - recordam o escoamento da água.

O sentido da matéria desintegrada e desaparecida,  a fragilidade nas esculturas de Gediminas Piekuras enfatiza a malha.  Isto dá leveza, graça, elegância,  não importando se as esculturas são feitas com pedaços de árvore,  ou são de aço inoxidável.

A ideia da transitoriedade é personificada também nas esculturas de Gediminas Piekuras pelo gelo e pelo fogo.

Especialmente intrigante são as esculturas de fogo, criadas em cada Outono durante o evento chamado “Dias Capitais de Vilnius”.  A estrutura de larga escala demonstra o sentido do espaço do autor, o conhecimento dos efeitos de luz, tendo em conta que as formas de palha são usurpadas progressivamente e imprevisivelmente pelo fogo.